Pudelis.

Kilmė

Apie pudelių kilmę pripasakota ir prirašyta daugybė istorijų. Jo protėviais laikomi medžiokliniai šunys ir aviganiai. Pagal kilmę pudelis artimas airių vandens spanieliui, kilusiam iš prancūzų barbetų ir vengrų piemenų šunų.
Senovėje Didžiojoje Britanijoje pudelis buvo žinomas kaip medžioklinis šuo, nors daugelyje Europos šalių juos veisė dar anksčiau. XV amžiaus viduryje pudelis tapo populiarus Vokietijoje, Rusijoje, Nyderlanduose ir Belgijoje.
Iki 1930 metų pudelius vadino prancūziškais šunimis, tik vėliau vardas pakito. Dabartinis pudelio tipas susiformavo Prancūzijoje. Didelę įtaką veislės raidai padarė vokiečių pudelių įvairovė. 1950 m. lyderiais tapo anglų pudeliai. Dabar geriausių rezultatų yra pasiekę JAV ir Skandinavijos šalių pudelių veisėjai.

Išvaizda

 

Pudelis harmoningai sudėtas, vidutinio dydžio, garbanotas. Pagal dydį pudeliai skirstomi į keturias grupes:

1. Didieji (karališkieji), kurių ūgis ties gogu 45-58 cm.
2. Mažieji, kurių ūgis ties gogu 35-45 cm.
3. Nykštukiniai (miniatiūriniai), kurių ūgis ties gogu 28-35 cm.
4. Žaisliniai, iki 28 cm.

Galva didinga, tiesių linijų, proporcinga kūnui. Nosies galiukas ryškus. Elegantiškas snukis, jo ilgis truputį didesnis už kaukolės ilgį, neužaštrintas, tvirtas, gerai užpildytas. Lūpos standžios, vidutinio storumo. Neišsiskiria žandenos. Perėjimas nuo kaktos iki snukio silpnai išreikštas. Kaukolė ovalios, pailgintos formos.
Akys labai ryškios, įkypos. Dantys tvirti, sankanda žirkliška. Ausys siekia nosies galiuką, prigludusios prie skruostų, plokščios, sunkios, apaugusios tankiomis, ilgomis garbanomis.
Kaklas tvirtas, vidutinio ilgio. Mentės pasvirusios, raumeningos. Priekinės kojos tiesios, raumeningos.
Kūnas proporcingas. Kūno ilgis truputį viršija keteros ilgį. Nugara tiesi, trumpa, juosmuo tvirtas, raumeningas. Krūtinė gerai išsivysčiusi, pakankamai gili, šonkauliai išgaubti, platūs nugaroje. Pilvas įtrauktas. Kryžius apvalokas, bet ne nukirstas, uodega išaugusi aukštai, nukirpta, bet leistina ir viso ilgio. Klubai tvirti, raumeningi.
Letenėlės mažos, kietos. Pirštai tvirtai suglausti (išplėsti - trūkumas). Kailis labai tankus, putlus, vidutinės faktūros. Kerpamas pagal standarto šukuoseną.
Oda neraukšlėta, su pigmentu. Juodi, rudi, pilki ir abrikosiniai turi pigmentą, atitinkantį kailio spalvą. Baltų pudelių pigmentacija pilka.Kailio spalva: juoda, balta, ruda, pilka ir abrikosinė. Visi atspalviai turi būti lygios spalvos, be dėmių. Pilkiems ir abrikosiniams pudeliams leistina šiek tiek ryškesnė ausų ar nugaros kailio spalva. Dirbtinis kailio dažymas neleistinas.